- Tu mane myli?
- Nu.
- Ką reiškia nu?
- Myliu, myliu.
- O kodėl sakai taip, lyg norėtum nusikratyti?
- Ta prasme?
- Nu ką reiškia myliu, myliu?
- O ką tavo manymu tai reiškia?
- Manau, tai reiškia – atsiknisk.
- Nesuprantu, ko tu nori?
- Kad pasakytum “myliu”.
- Aš gi pasakiau “myliu” net du kartus.
- Tu NE TAIP pasakei.
- O tai kaip reikėjo pasakyti?
- Reikėjo pasakyti “myliu”.
- Nu gerai, myliu.
- Puiku!
- Tu patenkinta?
- Ne.
- Kas dar ne taip?
- Nu kodėl tu negali pasakyt tiesiog “myliu”? Kam reikia pridėti “nu gerai”, tipo aš tave užknisau?
- Blin!
- Užknisau, ar ne?
- Tu ką, tyčiojiesi?
- Tiesiog pasakyk “myliu”!
- Myliu!
- Nu taip, myli. Po 10 min. įkalbinėjimų.
- ..
- Taip, tau atrodo reikia prisipažinėti meilėje?
- Aš neprisipažinėjau, aš pasakiau tai, ko tu prašei.
- Tai tau tai nieko nereiškia?
- Ką reiškia nereiškia?
- Tai jeigu aš nepaprašyčiau – nepasakytum?
- Bet aš gi pasakiau!
- Tik todėl, kad paprašiau.
- Aš iki to jau pasakiau.
- Ką pasakei?
- Kad myliu.
- Ne, tu pasakei “nu”.
- Nu koks skirtumas?
- Tu nematai skirtumo tarp “myliu” ir “nu”?
- Aš nematau.
- Tai tada aš irgi tau sakysiu “aš tave nu”.
- Hahahaha.
- Kas čia juokingo?
- Nieko, frazė juokinga.
- Jo, apsišikt galima, kaip juokinga!
- Nu ko tu užsivedei?
- Nes tu manęs nemyli!
- Iš kur tu tai ištraukei?
- Nes jeigu mylėtum, pasakytum “myliu”, o ne “nu”.
- Taip, viskas, neišvedinėk manęs iš kantrybės..
- Ir apskritai, jeigu mylėtum, pats sakytum, o ne lauktum, kol aš paprašysiu!
- Aš ir nelaukiau!
- Jei būčiau įsitikinusi tavo meile – neklausčiau!
- Ir kodėl tu neįsitikinusi mano meile?
- Nes..
- Aš pasakiau “nu”?
- Durnė.
- Nu.
- Ateik čia.
- Aš tokia kvaila.
- Siaubingai kvaila.
- Visą laiką iškeliu skandalą ten, kur nereikia.
- Isterikė mano.
- Einam miegoti?
- Seniai laikas..
- Atleisk, kad aprėkiau.
- Viskas gerai, tema uždaryta, einam miegoti.
- Apkabink mane.
- :)
